vienpusis

vienpùsis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ; LL52 1. DŽ, MLTEI438, PolŽ¹154 esantis, išsidėstęs vienoje pusėje, turintis vieną pusę: Vienpusiai gatviniai kaimai buvo kuriami prie upių bei ežerų rš. Vienpusis skutikas, peilis, noragėlis ŽŪŽ21. Žeberklų būta vienpusių ir dvipusių rš. Staklės būs i vienpùsės, kitur būs i cielinės Sd. Vienpusis krežis arba sieninis Šts. Prieš mišką pavienės vienpusės pušys, tarsi nuo jūros ligi pat viršūnės apgenėtos rš. Užpakalinė, vienpusė, numaunama [avilio] stogo dalis J.Krišč. Jei medis vienpusiu auga, beje, iš vienos pusės kuokšto suitesnes ir didesnes leida šakas nekaip iš antros, tuo kartu nereik genėti pašakių stipresniosios pusės S.Dauk. Nusikrovė vienpùsį vežimą (sukrovė vieną svaresnę pusę), važiuodami ėmė ir apvirto Užv. Vyšnios šįmet tokios vienpùsės (tik viena pusė raudona) Gs. Vienpusis katilėlis F. Vienpùsė dvailašakė KŽ(Mt). Vienpusė žuvė D.Pošk. Balažuvė vienpusė EncII800.

vienpusiaĩ adv. KŽ.

2. R424, MŽ575, K, D.Pošk, BzF196, DŽ, Prk, Up turintis vieną gerąją pusę: Vienpùsis marginis, kurs į vieną pusę išmuštas J. Vienpùsio audeklo geroji pusė y[ra] trinyta, vidaus pusė – viennyta, lygi Vkš. Vienpùsiai įpilai vis tiek išduoda puikumą Šts.

vienpusiaĩ adv.: Prozogsa (orig. prosagsa) arba vienpusiai audžia ana J.

3. kuris vienopos krypties, vienakryptis: Vienpusis laidumas SkŽ222. Vienpùsis ryšys FzŽ258. Vienpusio eismo gatvė rš. 4. N, L, Rtr prk. ribotas, siauras: Rašytojo formavimasis negali būti vienpusis, tik, sakysim, literatūrinis estetinis sp. Žinojimas kiekviename savo raidos etape yra vienpusis rš. 5. kuris vieno pusperiodžio: Vienpùsis lyginimas PolŽ¹41, FzŽ167. Vienpusis lygintuvas PolŽ59, SkŽ37. 6. vienos pusės kojas keliantis kartu (apie arklį), eidininkas: Vienpusiai arkliai yr tokio pagimimo Varn. 7. su viena eile sagų, vienbortis: Gervinas su pilkomis milinėmis kelnėmis, mėlynu vienpusiu jaku I.Simon.